Nuorodos
apie
Pasak menotyrininkės Violetos Jocienės, jo paveikslai – lyg langai ar maži gobelenai. Žinomas Izraelio menininkas Anatolijus Baratinskis, jau keletą metų dalyvaujantis mūsų šalies pleneruose ir parodose, šįkart pristato kūrinių seriją, kuri perteikia jo įspūdžius apie Lietuvą ir kuri sukurta specialiai „Aukso pjūvio“ galerijai Kaune 2023 m.
Į mūsų kraštą autorius žvelgia lyg pro tyrinėjančius drobių „langus“: didelius ir mažesnius, atvirus ir užkaltus, kviečiančius skverbtis į vaizdo gelmę arba paverčiančius „apžiūrimaisiais“ mus – kai stebime ne mes, o tarsi esame aptinkami žvilgsnio iš Ten. O Ten, A. Baratinskio kūrinių pasaulyje „audžiami“ slėpiningi peizažo fragmentai, išnyrantys lietuviškų trobelių kontūrai, skirtingus metų laikus charakterizuojantis spalvynas ar paros meto užuominos. Impresijų pėdsakai, aiškiai gavę savo pradžią išjaustame santykyje su lietuviškomis vietovėmis ar patirtomis situacijomis, atvilnijantys iš istorinių bei asmeninių istorijos refleksijos ežerų, budinami gyvastingų, visur prasismelkiančių gamtos galių. Autorius mėgsta kalbėti užuominomis ir nuojautomis, įvesdamas laiko dimensiją, naudodamas racionalų karkasą plastinio kūno formavimui, bet drauge apsiausdamas jį nostalgiškų emocijų audeklu, nestokodamas savityros užduočių – neatsitiktinai tekstų apie dailininką autorius M. Korolj‘is yra pavadinęs jį alchemiku.
Lietuvai skirtų A. Baratinskio paveikslų kalba, kaip įprasta, daugiasluoksnė. Švelni ir jautri, talpinanti plačią emocinę skalę. Lyg audiniuose, nuaustuose iš oro, šviesos ir atpažįstamų kvapų, sauganti paslaptingą švytėjimą, nešanti sakralumo pajautą. Nestokojama ir įtampų: darbuose kontrastuoja griežta ritmika, kompozicijos įrėminimas ir lėtas bei trapus, kone tirpstantis turinio sklidimas; aiškių struktūrų derinimas su jautriais spalviniais perėjimais. Pastarieji ypač niuansuoti, tačiau lietuvio akiai nesunkiai „skaitomi“ – savo natūralios terpės esame išmokyti klausytis gamtos pirštų kuriamos poezijos ir muzikos, subtiliųjų jos erdvių pasakojimų.
Panašiai turbūt menininkas mato ir mūsų šalį – nedidelę ir tvirtai suaustą, ne kartą „rėmintą“ ir žalotą skaudžių istorinių realijų, bet išsaugojusią subtilų gamtos pojūtį, giliąsias pamatinių jėgų bei tiesų pajautas. Jos gydo lyg skaidrus šaltinio vanduo, įgalindamas langus virsti durimis, pakviesdamos kelionei. Neretai iki universalijų pakylanti sakralizuojama paveikslų tonacija dar akivaizdesnė greta eksponuojamame kūrinių cikle: jame A. Baratinskis atskleidžia spalvines-architektūrines Jeruzalės vizijas. Švytėjimas ir didžioji Gyvenimo dovana, daugybė pasaulio patirties gijų bei sluoksnių žiūrovui manifestuoja save palaipsniui ir leidžia patirti artėjimą link amžinosios Jeruzalės.
Apie autorių:
Anatolijus Baratinskis 1962 m. gimė ir augo Ufoje (Rusijos federacija), 1988 m. baigė Magnitogorsko pedagoginio instituto dailės fakultetą, 1991 m. emigravo į Izraelį. Nuo tada aktyviai įsijungė į Izraelio ir tarptautinį dailės gyvenimą, ženkliai prisideda prie šiuolaikinės Izraelio dailės vystymo ir sklaidos. Surengė keliasdešimt personalinių parodų Rusijoje, Izraelyje, Norvegijoje, Vokietijoje, Kanadoje, JAV, Italijoje, Slovėnijoje, Lietuvoje; pelnė daug apdovanojimų tarptautiniuose konkursuose ir parodose.
Menininkas kuria molbertinės tapybos, akvarelės, grafikos ir fotografijos srityse, sėkmingai vysto tiek figūratyvinės, tiek abstrakčiosios dailės žanrus. Nuolat tobulina autorines eksperimentines technikas – derina tapybą, grafiką ir fotografinius atspaudus. Savitai mąsto laiko ir amžinybės temomis, gilinasi į spalvos ir formos dermes bei prieštaras, jam rūpi atminties ir istorijos – meno, mokslo, gamtos – refleksijos ir, žinoma, dinamiškas bei gyvas žmogiškosios prigimties tyrinėjimas.“
Anatolijaus Baratinskio tapybos paroda „Įspūdžių pėdsakais“ Birštono kurhauze veiks iki rugsėjo 10 d.
